važiuotojas

važiúotojas (-is K; D.Pošk), -a smob. (1) Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, FrnW; I, L588 1. kas važiuoja: Pakalnės kiemai buvo dideli važiúotojai su daržovėms Šlu. Tiem važiúotojam reikia kviest, kas padeda įdėt [išvirtusį kraitį], jau du nebepajėgia, nepakelia Škn. Į juos važiuotojai ir pasileido nuo smėlio kalno, nesustodami miestelyje Vaižg. O šalia ratų ėjo Dovydonis. Toli palydėjo jis važiuotojus, iki pat savo laukų ežios J.Balt. ║ kas važiuodamas valdo (arklius), vairuoja (mašiną): Žmonės paaiškino – pamatėme, arklys vienas eina be važiuotojo, sulaikėme ir pririšome prie tvoros A.Mišk. Kur tie važiúotojai [arklius palikę] nūlėkė? Grd. Gal ir važiúotojai (vairuotojai) kalti, baisiai nežiūri nieko Ant. Iššokdavo važiúotojis tuojaus, i žiūri, i išnykdavo ponaitis (ps.) Sk. Mums dar sueigoje esant, įėjo pačtos važiuotojas apreikšti, jog jis nebgalįs pildyti savo darbo VŽ1905,242. ^ Iš tavęs tokis važiúotojas, kap iš manęs agradnykas Nmn. Arklys geras, ale važiuotojas negeras LTR(Ds). ║ žirgų lenktynių dalyvis, vadelėtojas: Buvo te važiúotojai, joja – gražu pažiūrėt Kvr. Geriausieji važiuotojai apdovanojami asmeniniais ir komandiniais prizais MLTEIII924. Ne juokai – žirgai važiuotojams teks pagal burtus sp. ║ kas eidamas pėsčiomis valdo, varinėja (arklius, vežančius vežimą): Aš buvau [mėšlavežyje] už važiúotoją, ne už ardytoją Šv. 2. kas vyksta, keleivis: Tik vežk – važiúotojų bus Sdk. Nebė[ra] važiúotojų, keli seniai [kaime], mašinos nebė[ra] Krš. Čia, matai, mažai važiúotojų, tai neina autobusas Kz. Trys nakvynių namai buvo [Kriūkuose], kur nakvodavo tie važiúotojai PnmŽ. Daug važiúotojų buvo Amerikon, ale ne visus imdavo dėl sveikatos Dglš. Ligi tik praleido tave gydytojai, ligi tik įrašė tave važiuotoju, – jau visą tave paima į savo globą kompanija Vaižg. Važiuotojai skubinos sėsti į vagonus rš. 3. kas plaukia, vyksta laivu: Marės važiuotojai rš. \ važiuotojas; davažiuotojas; išvažiuotojas; pravažiuotojas